Prof. dr. Rimantė Čerkauskienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorė, Vaikų ligoninės Pediatrijos skyriaus vyresnioji gydytoja vaikų nefrologė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos studijų programą baigė 1986 m. Vaikų ligų ir vaikų nefrologės licenciją įgijo 1999 m. 2006 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Vaikų gliukokortikoidams jautrus nefrozinis sindromas ir homocisteino bei lipidų pokyčiai jį gydant omega-3 riebalų rūgštimis“

1994 m. ir 1998 m. stažavosi Hanoverio aukštosios medicinos mokyklos vaikų nefrologijos ir medžiagų apykaitos centre, Triro universiteto nefrologijos ir dializės klinikoje, 2000 m. – Rostoko universiteto Vaikų nefrologijos klinikoje ir Rostoko universiteto Klinikinės chemijos ir patologinės biochemijos instituto centrinėje laboratorijoje vykdė mokslinį darbą (homocisteino koncentracijos tyrimas sveikų lietuvių ir vokiečių vaikų kraujyje). 2003 m. tobulinosi Heidelbergo universiteto Vaikų nefrologijos klinikoje, 2009 m. – Berlyno Charite klinikų Vaikų nefrologijos centre (vaikų inkstų ligos, transplantacija, retos inkstų ligos).

Tobulinimasis retų ligų srityje. Vaikų retosios ligos, rekomendacijų rašymas, reitingavimas (International Course “Health care guidelines on rare diseases: quality assessment”), Istituto Superiore di Sanita Romoje, Italijoje; Karolinskos instituto biobanke ir Nacionaliniame gyvybės mokslų centre Science for Life, „SciLifeLab“ Stokholme, Švedijoje; 13 tarptautinių antrosios pakopos kursų: „Lizosominės kaupimo ligos, priežiūra ir tyrimų bei gydymo rekomendacijos” Mainz’o universiteto Medicinos centre (Interaktyvus renginys, multidisciplininiai Fabry ligos tarptautinių ekspertų mokymai); Šiaurės šalių angiomiolipomos (AML) ekspertų forume Osle, Norvegijoje; Retų ligų ir Orfan vaistų registro 2 tarptautiniame seminare Romoje, Italijoje.

Gydytoja yra Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkės pavaduotoja, Europos vaikų nefrologų draugijos ir Tarptautinės vaikų nefrologų asociacijos narė, „Nacionalinio veiklos, susijusios su retomis ligomis plano” darbo grupės narė, nuo 2013 m. – „Veiklos, susijusios su retomis ligomis koordinavimo komisijos“ narė prie SAM. Žurnalo „Pediatrija“, „Medicinos teorija ir praktika“ redakcinės kolegijos narė.

Dalyvauja keliuose vaikų inkstų ligų ir retų ligų srities tarptautiniuose moksliniuose projektuose kaip pagrindinė tyrėja ir subtyrėja. Yra parengusi per 50 mokslinių publikacijų, skaito pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose.

Gydytoja yra VI tipo mukopolisacharidozės (TLK-10-AM kodas E76.2) diagnostikos ir gydymo metodikos + algoritmo darbo grupės vadovė. Paskelbta 2015 m. sausio 26 d. SAM tinklalapyje http://www.sam.lt/go.php/diagno_asmens_sveikata2994; Rachito diagnostikos ir gydymo darbo grupės vadovė (paskelbta SAM tinklalapyje 2015); Vaikų inkstų akmenligės diagnostikos ir gydymo darbo grupės vadovė (paskelbta SAM tinklalapyje 2015 m.) https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/diagnostikos-gydymo-metodikos-ir-rekomendacijos/diagnostikos-ir-gydymo-protokolai; kasmet rengiamų retų ligų mokslinių-praktinių konferencijų (nuo 2014 m. – tarptautinių), seminarų organizacinio komiteto pirmininkė, Internatūros knygelės Vaikų ligų programos sudarytoja 2012-2015 m.

Prof. R. Čerkauskienė yra Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos narė.

Profesinio domėjimosi sritis: vaikų nefrozinis sindromas, vaikų dislipidemijos, inkstų akmenligė, tubulopatijos, retos ligos su inkstų pažeidimu (LSD, tuberozinė sklerozė).

Moksliniai straipsniai tarptautinėse (įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) sąrašą) duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose 2012-2017 metais

  1. Juozapaite S , Cerkauskiene R, Laurinavicius A. and Jankauskiene A. The impact of IgM deposits on the outcome of Nephrotic syndrome in children. BMC Nephrology (2017) 18:260 prieiga http://rdcu.be/uOEr
  2. Buckus R, Strukčinskienė B, Raistenskis J, Stukas R, Šidlauskienė A, Čerkauskienė R, Isopescu DN, Stabryla J, Cretescu I.A Technical Approach to the Evaluation of Radiofrequency Radiation Emissions from Mobile Telephony Base Stations. Int J Environ Res Public Health. 2017 Mar 1;14(3). pii: E244. doi: 10.3390/ijerph14030244.
  3. Burokienė S, Kairienė I, Strička M, Labanauskas L, Čerkauskienė R, Raistenskis J, Burokaitė E, Usonis V. Unscheduled return visits to a pediatric emergency department. Medicina (Kaunas). 2017 Jan 31. pii: S1010-660X(17)30003-4. doi: 10.1016/j.medici.2017.01.003. [Epub ahead of print]
  4. Burkhardt D, Bartosova B, Schaefer M, Grabe N, Lahrmann B, Nasser H, Freise C, Schneider A, Lingnau A, Degenhardt P, Ranchin B, Sallay P, Cerkauskiene R, Malina M, Ariceta G, Peter C Schmitt, Querfeld U. Reduced Microvascular Density in Omental Biopsies of Children with Chronic Kidney Disease. PLOS ONE | DOI:10.1371/journal.pone.0166050 November 15, 2016
  5. Urbonas V, Sadauskaite J, Cerkauskiene R, Kaminskas A, Mäki M, Kurppa K. Population-Based Screening for Selective IgA Deficiency in Lithuanian Children Using a Rapid Antibody-Based Fingertip Test. Med Sci Monit, 2016 Dec 6;22:4773-4778.
  6. Dufek S, Holtta T, Fischbach M, Ariceta G, Jankauskiene A, Cerkauskiene R, Schmitt CP, Schaefer B, Aufricht C, Wright E, Stefanidis CJ, Ekim M, Bakkaloglu S, Klaus G, Zurowska A, Vondrak K, Vande Walle J, Edefonti A, Shroff R; European Paediatric Dialysis Working Group. „Pleuro-peritoneal or pericardio-peritoneal leak in children on chronic peritoneal dialysis : a survey from the European Paediatric Dialysis Working Group“. Pediatric nephrology. Heidelberg, Springer. ISSN 0931-041X. Vol. 30. 2015. p. [1-7].
  7. Raistenskis J, Sidlauskiene A, Cerkauskiene R, Burokiene S, Strukcinskiene B, Buckus R. Physical activity and sedentary screen time in obese and overweight children living in different environments. Cent Eur J Public Health 2015 Nov; 23 (Suppl): S37–S43.
  8. Pundzienė B., Dobilienė D., Čerkauskienė R., Mitkienė R., Medzevičienė A., Darškuvienė E., Jankauskienė A. „Long-term follow-up of children with typical hemolytic uremic syndrome“, Elsevier, Volume 51, Issue 3, 2015, Pages 146–151.
  9. Kaklauskas A., Kuzminske A., Zavadskas E.K., Daniunas A., Kaklauskas G., Seniut M., Raistenskis J., Safonov A., Kliukas R., Juozapaitis A., Radzeviciene A., Čerkauskienė R. „Affective tutoring system for built environment management“. Computers & Education. Oxford, Elsevier LTD. ISSN 0360-1315. 2015, Vol. 82. 2015.
  10. Brazdziute E., Miglinas M., Gruodyte E., Priluckiene J., Tamosaitis A., Bumblyte I.A., Kuzminskis V., Burbaickaja S., Sakalauskiene M., Jankauskiene A., Cerkauskiene R., Pundziene B., Laurinavicius A. „Nationwide renal biopsy data in Lithuania 1994–2012“. International Urology and Nephrology. Dordrecht, Springer. ISSN 0301-1623. Vol. 47, no 4. 2015. p. 655-662.
  11. Kaklauskas A., Zavadskas E.K., Seniut M., Stankevic V, Raistenskis J, Simkevicius C,
    Stankevic T, Matuliauskaite A, Bartkiene L, Zemeckyte L, Paliskiene R, Cerkauskiene R,
    Gribniak V. Recommender System to Analyze Student’s Academic Performance. Expert Systems with Applications Oxford : Elsevier Science Ltd. ISSN 0957-4174. Vol. 40, iss. 15 (2013), p. 5787-6222. Prieiga per internetą http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S095741741300331X.
  12. Harambat J, van Stralen KJ, Espinosa L, Groothoff JW, Hulton SA, Cerkauskiene R, Schaefer F, Verrina E, Jager KJ, Cochat P; European Society for Pediatric Nephrology/European Renal Association-European Dialysis and Transplant Association (ESPN/ERA-EDTA) Registry. Characteristics and outcomes of children with primary oxalosis requiring renal replacement therapy. Clin J Am Soc Nephrol. 2012;7(3):458-65.

Moksliniai straipsniai kituose recenzuojamuose periodiniuose bei tęstiniuose tarptautiniuose, užsienio ir Lietuvos leidiniuose, iš jų elektroniniuose, parengti su studentais ir gydytojais rezidentais

  1. S. Melnik, R. Čerkauskienė, R. Praninskienė. Gliukozės pernašos baltymo (GLUT1) stokos sindromas. Neurologijos seminarai 2015; 19(64): 156–162.
  2. Čerkauskaitė A, Ašakienė E, Čerkauskienė R, Miglinas M. Trombinių mikroangiopatijų sindromų patogenetiniai mechanizmai, diferencinė diagnostika ir gydymas (Pathogenetic Mechanisms, Differential Diagnostics And Treatment Of Thrombotic Microangiopathies). Medicinos teorija ir praktika. 2015, t. 21 (Nr. 4.2), 675-682 p.
  3. Akulevičiūtė L, Čerkauskienė R. Klinikinė Frasier sindromo eiga ir atokūs rezultatai. Medicinos teorija ir praktika. 2015, t21 (Nr. 3.1), 340–344 p.
  4. Kairienė I, Mulevičienė A, Rimkutė D, Čerkauskienė R, Vaitkevičienė G,  Rascon J.  Lėtinė granuliominė liga: literatūros apžvalga ir klinikinių atvejų aprašymas. Medicinos teorija ir praktika. 2015, t21 (Nr. 2.1), 117–122 p.
  5. Jurkonis M, Tamulienė I, Čerkauskienė R, Neverauskienė A, Žilevičius R, Kleinotienė G. Febrilinės neutropenijos gydymo standartai pediatrijoje. Medicinos teorija ir praktika. 2015, t21 (Nr. 2.1), 131–136 p.
  6. Giedraitė N., Besusparis J., Čerkauskienė R., Masalskienė J., Jankauskienė A. „Nauja membranoproliferacinio glomerulonefrito klasifikacija: vaikų atvejai Lietuvoje“. Medicinos teorija ir praktika. Vilnius, Medicinos mintis. ISSN 1392-1312. T. 21, nr. 3.1. 2015. p. 316-320.
  7. Giedraitė N, Čerkauskienė R. Vaikų šlapinimosi sutrikimai. 2015-06-22 http://medpraktika.lt/naujienos/naujiena/999/Vaiku-slapinimosi-sutrikimai
  8. Bartulytė R, Čerkauskienė R, Jankauskienė A. A fatal case of listeriosis in a paediatric renal transplant patient (Mirtinas vaiko listeriozės atvejis po inksto transplantacijos). Medicinos teorija ir praktika. 2014 – T. 20 (Nr. 2), p. 176–179.
  9. Vaitkūnaitė D, Čerkauskienė R, Jankauskienė A. Peritonine dialize gydomų vaikų neinfekcinės komplikacijos. Medicinos teorija ir praktika. 2014 – T. 20 (Nr. 3), p. 260–264.
  10. Vaitkūnaitė D, Jankauskienė A, Čerkauskienė R. Vaikų, gydomų peritonine dialize, peritonitai. Medicinos teorija ir praktika.  2013; T. 19 (Nr. 4), p. 333–337.
  11. Ruzgienė D, Umbrasienė N, Čerkauskaitė A, Raudonytė D, Jankauskiene A, Kinčinienė O, Čerkauskienė R. Vaikų nefrokalcinozė ir inkstų akmenligė – nuo simptomų iki diagnozės. Medicinos teorija ir praktika.  2013;  t. 19 (Nr. 3.2), p. 135-139.
  12. Baušytė R, Grabusova A, Čerkauskaitė A, Jankauskienė A, Kinčinienė O, Drejerienė V, Čerkauskienė R. Nėščių ir ne nėščių paauglių šlapimo organų infekcijos ypatumai. Medicinos teorija ir praktika.  2013-t. 19 (Nr. 3.2), 140-145 p.
  13. Čerkauskienė, Rimantė, Tumienė, Birutė, Medzevičienė, Aina, Songailienė, Jurgita. Pirmasis hiperoksalurijos I tipo kūdikių formos atvejis Lietuvoje. Medicinos teorija ir praktika. 2012, t. 18, nr. 1. ISSN 1392-1312 p. 108-112.
  14. Čerkauskienė, Rimantė, Šiaulianskienė, Edita. Ūminis vaikų inkstų pažeidimas: klasikiniai ir naujieji biožymenys. Medicinos teorija ir praktika. 2012, t. 18, nr. 1. ISSN 1392-1312 p. 102-107.
  15. Čerkauskienė R., Bikulčius R., Panavienė V., Jankauskienė A. Netipinis Henocho – Šionleino purpuros atvejis septynerių metų berniukui. Medicinos teorija ir praktika.  2010;  t. 16 (Nr. 2), p. 175–178.
  16. Čerkauskienė R., Rudzevičienė O., Jablonskienė V., Beržinytė A. Homocisteino koncentracija sveikų vaikų kraujo serume. Laboratorinė medicina. 2010; t. 12, Nr. 1(45), p. 25–30.
  17. Čerkauskienė R., Ragelienė L. Vaikų, sergančių onkohematologinėmis ligomis, ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. Medicinos teorija ir praktika. 2008; 14 (3): 232-236.
  18. Čerkauskienė R. Vaikų, sergančių lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, anemijos gydymo rekomendacijos. Medicinos teorija ir praktika. 2007; 13 (4): 425-430.
  19. Kaltenis P., Pundzienė B., Bačiulis V., Čerkauskienė R., Dobilienė D., Jankauskienė A., Masalskienė J. Vaikų šlapimo organų infekcijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos: vaikų nefrologų sutarimas, 2005 m. Gydymo menas. 2006; 1: 54, 57-60.

 Kiti moksliniai straipsniai, parengti su gydytojais rezidentais

1. Jonuškaitė D., Tumienė B., Čerkauskienė R. „Spina bifida ir hidrocefalija: naujai atrastos senos tiesos“. Vilniaus universitetas. Pediatrija. Vilnius, Gamta. ISSN 1648-4630. Nr. 1. 2015. p. 4-14.

2. Čerkauskaitė A, Čerkauskienė R. Priešpienio nauda kvėpavimo organų infekcijos profilaktikai ir gydymui. Pediatrija. 2014; 1 (65), p. 45-48.

3.  Čerkauskienė R., Čerkauskaitė A. Vaikų inkstų akmenligės gydymas augaliniais vaistais. Pediatrija. 2014; 2-3 (66-67), p. 70-73.

4. Burokienė S., Čerkauskienė R., Sausarytė G., Raistenskis J. Retosios ligos Vaikų ligoninėje: problemos ir perspektyvos. Pediatrija. 2012, nr. 1. ISSN 1648-4630 p. 9

Studijoms skirti leidiniai

  1. Pediatrijos praktikos vadovas: leidinys skirtas medicinos specialistams, medicinos studijų studentams. Vilnius: UAB „Baltijos idėjų grupė“ ir partneriai, 2014. 750 p. / [vyriausiasis redaktorius Vytautas Usonis] ; [redaktorė sudarytoja Odeta Kinčinienė].
  2. Kaklauskas A, Zavadskas EK, Lapinskiene V, Sliogeriene J, Gudauskas R, Raistenskis J, Cerkauskiene R, Jackute I, Kumzaite S. Multiple-Criteria Analysis of Life Cycle of Energy-Efficient Built Environment. 2013, pp 299-324 in Nearly Zero Energy Building Refurbishment. Pacheco Torgal, F.; Mistretta, M.; Kaklauskas, A.; Granqvist, C.G.; Cabeza, L.F. (Eds.), 2013, IX, 658 p. 281 illus., 136 illus. in color. Prieiga per internetą http://link.springer.com/book/10.1007%2F978-1-4471-5523-2.

Metodinės rekomendacijos gydytojams

  1. Pundzienė B., Aleksynienė V., Bačiulienė E., Čerkauskienė R., Dobilienė D., Jankauskienė A.,      Malikėnas A., Masalskienė J., Mitkienė R., Rudaitis Š., Vitkevič R. „Vaikų šlapimo organų infekcijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos. Lietuvos vaikų nefrologų sutarimas skirtas vaikų nefrologams, vaikų ligų ir bendrosios praktikos gydytojams bei gydytojams rezidentams“.Recenzentai: Rimantas Kėvalas, Marius Miglinas; Lietuvos vaikų nefrologų draugija. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Vilniaus universitetas. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2013. 14, [1] p. UDK: 616.6-022-053.2.
  2. VI tipo mukopolisacharidozės (TLK-10-AM kodas E76.2) diagnostikos ir gydymo metodika + algoritmas (paskelbta 2015 m. sausio 26 d. SAM tinklalapyje http://www.sam.lt/go.php/diagno_asmens_sveikata2994 ), darbo grupės vadovė.
  3. Rachito diagnostika ir gydymas (paskelbta SAM tinklalapyje 2015), darbo grupės vadovė.
  4. Vaikų inkstų akmenligės diagnostika ir gydymas (paskelbta SAM tinklalapyje 2015), darbo grupės vadovė. https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/diagnostikos-gydymo-metodikos-ir-rekomendacijos/diagnostikos-ir-gydymo-protokolai


Vykdomi moksliniai projektai

  1. 2004-2006 vaikų nefrologijos pagrindinė tyrėja; 2007-2015 vaikų nefrologijos subtyrėja; 2009-2012 II ir III fazės vaikų kardiologija ir  nefrologija; 2011-2012  III fazės vaikų nefrologija (antibiotikai) subtyrėja; 2013 vaikų nefrologijos pagrindinė tyrėja; 2014 dalyvavo 4 tarptautinėse (Vokietija, Heidelbergas) mokslinėse studijose  kaip pagrindinė tyrėja ir subtyrėja.
  2. 1993 – 1995 m. temų „Steroidams jautraus vaikų nefrozinio sindromo gydymo vien prednizolonu ir prednizolonu su fuzidino r. efektyvumas“ bei „Steroidams jautraus vaikų nefrozinio sindromo gydymas pefloksacinu“ atsakinga vykdytoja.
  3. 2000 – 2004 m. bendras Vokietijos Rostoko universiteto Vaikų nefrologijos klinikos ir Vaikų ligoninės Pediatrijos centro „Homocisteino koncentracijos kraujyje tyrimas steroidams jautriu nefroziniu sindromu sergantiems ir sveikiems vokiečių bei Lietuvos vaikams“ pagrindinė tyrėja.
  4. 2005 – 2006 m. „Vaikų, sergančių gliukokortikoidams jautriu nefroziniu sindromu, homocisteino pokyčiai gydant omega-3 riebalų rūgštimis“ bei „Sveikų vaikų homocisteino koncentracijos kraujyje tyrimas“ pagrindinė tyrėja.
  5. 2007-2008 m. Tarptautinė multicentrinė studija „COZAAR Pediatric Proteinuria Study“ tyrėja.

 

2011-2016 m. tarptautinių daugiacentrių tyrimų tyrėja:

  1. „III fazės atsitiktinės atrankos, atviras paralelinių grupių, kintančios dozės klinikinis tyrimas ištirti MK-09541 (lozartano kalio druskos) saugumą gydant hipertenzija sergančius pediatrinius pacientus“;
  2. „Multicentrinis, dvigubai aklas, atsitiktinių imčių tyrimas, skirtas darbepoetino alfa tyrimui jį skiriant de novo kas savaitę ar kas  dvi savaites  lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu sergančių dializuojamų ir nedializuojamų vaikų anemijos gydymui“;
  3. „Perspektyvinis, atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, daugiacentris tyrimas doripenemo saugumui ir toleravimui nustatyti, lyginant su cefepimu, skiriant hospitalizuotiems vaikams, sergantiems komplikuotomis šlapimo takų infekcijomis“;
  4. „2 savaičių randomizuotas, placebu kontroliuojamas, fiksuotos dozės laikotarpio, po kurių seka 6 mėnesių trukmės vienos šakos atviras dozės titravimo laikotarpis, tyrimas, skirtas ištirti sevelamero karbonato veiksmingumą ir saugumą vaikams, sergantiems lėtine inkstų liga su padidėjusiu fosforo kiekiu kraujyje“;
  5. „Šešių savaičių, atsitiktinės atrankos, daugiacentris, dvigubai koduotas, dvigubai maskuotas tyrimas, skirtas įvertinti atsaką į valsartano dozę, skiriant kraujospūdžio sumažinimui 1-5 metų vaikams, sergantiems hipertenzija, kurie serga lėtine inkstų liga arba ja neserga; po šio etapo tyrimas pereina į 20-ies savaičių trukmės atvirąjį titravimo etapą“;
  6. „Atsitiktinių imčių, atviras, kontroliuojamas tyrimas, skirtas įvertinti cinakalceto HCl veiksmingumą ir saugumą dializuojamiems pediatriniams tiriamiesiems, sergantiems antriniu hiperparatiroidizmu ir lėtine inkstų liga”.

 

Dabar vykdomi nefinansuojami moksliniai biomedicininiai tyrimai:

  1. Tarptautinis tyrimas „Alporto sindromo biomarkeriai“ (Biomarker for Alport Disease) su Rostoko Universitetu, pagrindinė tyrėja nuo 2016 m.
  2. Tarptautinis „Tuberozinės sklerozės kompleksu sergančių vaikų ir suaugusiųjų genetinės įvairovės ir genotipo-fenotipo koreliacijos epidemiologinis tyrimas“ (Epidemiological study of the genetic heterogeneity and genotype-phenotype correlation of children and adults with Tuberous Sclerosis Complex) su Rostoko Universitetu, pagrindinė tyrėja nuo 2016 m.
  3. Tarptautinis tyrimas „Gošė ligos ilgalaikės prognozės biomarkeris lyso-Gb1 – tarptautinis daugiacentris epidemiologinis tyrimas (LYSO-PROVE), skirtas įvertinti lyso-Gb1 prognostinę vertę Gošė ligos progresavimui“  (Lyso-Gb1 as long-term prognostic biomarker in Gaucher disease an international multicenter epidemiological study (LYSO-PROVE) to determine the prognostic value of lyso-Gb1 for monitoring the progress of Gaucher disease) su Rostoko Universitetu, tyrėja nuo 2016 m.
  4. Tarptautinis vaikų pilvaplėvės biopsijos tyrimas“(International Pediatric Peritoneal Biopsy Study in Children, Heidelberg, Germany), Nr. 158200-14-676-249– atsakinga tyrėja
  5. „Vaikų hemolizinio ureminio sindromo paplitimo Lietuvoje, klinikinės eigos ir prognozės tyrimas“, protokolo numeris HUS-2013, registracijos numeris 678, pagrindinė tyrėja.
  6. Tarptautinis multicentrinis 4C tyrimas (The Cardiovascular Comorbidity in Children with Chronic Kidney Disease Study [4C Study]), vadovaujant Heidelbergo universiteto vaikų inkstų ligų klinikos prof. Franz Schaefer ir Berlyno Campus Virchow-Klinikum Charité Medicinos universiteto prof. Uwe Querfeld tyrėja.
  7. Tarptautinis multicentrinis „Steroidams rezistentiško nefrozinio sindromo klinikinis registras ir genetinės rizikos tyrimas PodoNet“, Heidelbergas, Vokietija, tyrėja.
  8. Podocito paveldimų ligų klinikinis, genetinis ir eksperimentinis tyrimas. Registras vykdomas nuo 2010 m. kartu su 50 vaikų nefrologijos centrų Europoje.
  9. Autosominės recesyvinės policistinės inkstų ligos (ARPIL) tarptautinis multicentrinis registro tipo tyrimas (ARegPKD) nuo 2014 m.
  10. Vaikų, sergančių mielomeningocele medicininė ir socialinė reabilitacija Lietuvoje“. Multicentrinis tyrimas bendradarbiaujant su Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centru  ir  LSMU Reabilitacijos klinika 2014-2016 metais, tyrėja.
  11. „Jaunų žmonių ir vaikų fiziologinių ir socialinio elgesio bei streso analizė ir  mokymosi efektyvumo gerinimo rekomendacijos“ su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Internetinių ir intelektualiųjų technologijų institutu 2013-2015 metais. Europos projektas, tyrėja.

Informacija atnaujinta 2017 10 06